Paleolitas. X tūkst. pr. Kr. pabaiga – VIII tūkst. pr. Kr.
Apie Lietuvos teritorijos apgyvendinimą šiandien galime kalbėti tik nuo X tūkst. pr. Kr. Tuo metu (aleriodo laikotarpiu), čia greičiausiai buvo miškatundrės tipo gamtinė aplinka su beržų ir pušų retmiškiu. IX tūkst. pr. Kr. prasidėjus atšalimui (vėlyvasis triasas) įsivyravo atviras tundros tipo kraštovaizdis. Vėlyvojo paleolito kultūrų žmonių pagrindinis, o dažnai ir vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo šiaurės elniai. Šiaurės elnių kaimenėms sezoniškai migruojant, paskui jas judėjo ir žmonių bendruomenės. Tyrinėtojų nuomone didelę dalį maisto vėlyvojo paleolito gyventojai įgydavo dviejų didelių medžioklių metu pavasarį ir rudenį. Tuo metu šiaurės elniai keliaudavo iš žiemos ganyklų miškatundrėje į vasarines tundroje ir atvirkščiai. Elniai buvo masiškai žudomi jiems keliantis per upes. Rudeninė medžioklė buvo svarbesnė, nes reikėdavo sukaupti atsargas žiemai. Šių medžioklių metu susiburdavo visa 30 – 50 žmonių bendruomenė. Vasaros metu ir žiemos gale pasibaigus atsargoms, žmonės išsiskirstydavo atskiromis mažosiomis šeimomis po 5 – 7 žmones. Taip buvo patogiau išnaudoti gamtos teikiamas gėrybes ir pramisti. Pagrindiniai ginklai buvo svaidomosios ietys, kaulinės ietys-žeberklai, paleolito pabaigoje – strėlės ir lankai.
Paleolito laikotarpiu žmonės stovyklavietes kūrėsi keliose vietose. Žieminės stovyklavietės paprastai būdavo ant aukštutinių upių terasų, nes iš vietovėje vyraujančių aukštų vietų buvo patogu stebėti migruojančius šiaurės elnius. Mažosios šeimos trumpalaikes sezonines stovyklavietes (žiemos pabaigos – ankstyvo pavasario, vasaros) kurdavo upių žemutinėse terasose arba šalia ežeriukų ir upelių toliau nuo pagrindinių upių.
Mokslininkų skaičiavimais Lietuvos teritorijoje vėlyvojo paleolito laikotarpiu galėjo gyventi apie 390-455, bet ne daugiau kaip 650 individų.
Vieninteliai Lietuvos paleolitinėse stovyklose išlikę materialinės kultūros objektai – tai titnago dirbiniai ir skalda. Vėlyvojo paleolito laikotarpiu gyventojų pėdsakų (stovyklaviečių ir pavienių radinių) randame daugiausia Pietų Lietuvoje, tai: Maksimonių, Puvočių, Katros ištakų, Ežeryno, Eigulių, Sakrulių, Paramėlio ir Kabelių stovyklos.
Paleolitas Lietuvoje paliko dviejų kultūrų pėdsakus: Pabaltijo Madleno grupės ir Svidrų kultūros (pagal T. Ostrauską ). Lietuvos teritorijoje aptinkamos kultūros: ankstyvoji Svidrų kultūra, vėlyvoji Svidrų kultūra, Vilniaus grupės, hibridinės grupės. Kultūros skiriamos pagal strėlių antgalių tipus.
