Neolito laikotarpis.  5 tūkst. pr. Kr. vidurys – 2 tūkst. pr. Kr. pradžia

Neolito laikotarpis siejamas su keramikos atsiradimu (V tūkst. pr. Kr.). Iš pradžių ankstyvojo neolito laikotarpio gyventojų gyvensena buvo tokia pati kaip ir mezolito laikotarpiu, tik buitį papildė keraminiai smailiadugniai indai. Neolitinių Nemuno ir Narvos kultūrų bendruomenės tebebuvo medžiotojai, rinkėjai ir žvejai. III tūkst. pr. Kr. į Lietuvą atėjo tikrųjų medžiotojų neolito kultūrų (Virvelinės keramikos ir Rutulinių amforų) grupės. Šie žmonės jau buvo susipažinę su gamybiniu ūkiu – gyvulininkyste ir žemdirbyste, tačiau, matyt, savo racioną gausiai papildydavo ir miško bei vandens gėrybėmis. Pietų Lietuvoje gamybinis ūkis galutinai įsitvirtino tik žalvario amžiuje – maždaug II tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pr. Kr. viduryje.

Akmens ir titnago gludinimas, akmens gręžimas, keramika. Žemės apdirbimo įrankiai:  kapliai, kauptukai. Kultūros skirstomos pagal keramiką.

Tuo metu gyvavusios kultūros Pietų Lietuvoje: Ankstyvasis neolitas – Dubičių k. Vidurio ir vėlyvasis neolitas – neolitinė Nemuno kultūra, šiek tiek Narvos kultūros pėdsakų (atkeliaudavo titnago), Vėlyvasis neolitas – Rutulinių amforų k. įtaka, Virvelinės keramikos k. įtaka.

Pagrindinė veikla – medžioklė, žvejyba. Gyvenimo būdas – žieminė gyvenvietė, statomi būstai, pavasarį–rudenį vyravo sezoninė medžioklė arba žvejyba – laikinos stovyklos. Keramika rodo sėslesnį gyvenimo būdą.

1. Narvos (neolito) kultūros paminklai Pietų Lietuvoje: Zapsės upės 5-oji, Ežeryno 23-oji, Versminio upelio 1-oji, Gribašos 4-oji, Karaviškių 6-oji, Barzdžio miško 2B, Varėnės 2-oji, Papiškių 4-oji (Vilniaus r.).
2. Dubičių kultūros paminklai aptinkami tik Pietų Lietuvos teritorijoje: Dubičių 2-oji ir 3-oji, Barzdžio miško 1-oji, 2B, Ežeryno 23-oji, Gribašos 1H, 4-oji, Margių 1-oji, Karaviškių 6-oji, Kašėtų 1-oji, 2-oji, Katros 1-oji, 2-oji, 5-oji, Šakių, Versminio upelio 1-oji, Zapsės upės 5-oji, Varėnėlės 2-oji.
3. Neolitinė Nemuno kultūra Lietuvos teritorijoje buvo paplitusi tik pietinėje dalyje: Dubičių 1-oji, 2-oji, Gribašos 2B, 4-oji, Kabelių 23-oji, Kašėtų 1-oji, Katros 1-oji, 2-oji, Margių 1-oji, Papiškių 4-oji, Šakių, Varėnės 2-oji, Zapsės upės 5-oji. Išnyko apie 2000–1900 m. pr. Kr.