Pastatų pėdsakai akmens amžiaus Pietų Lietuvoje
Lietuvoje akmens amžiuje buvo žinomi šie statinių tipai: įgilinti (pusiau žeminės ir pastatai su įgilinta asla), antžeminiai (lengvos konstrukcijos, karkasiniai ir sudėtingesni stacionarūs) ir poliniai. Pagal formą ir dydį išskirtinos trys vyraujančios pastatų grupės: nedideli (iki 20 m2, ovalaus ir netaisyklingo plano, dažnai įgilinti pastatai), vidutinio dydžio (apie 30–40 m2 antžeminiai keturkampiai ar stačiakampiai pastatai) ir dideli antžeminiai ilgieji pastatai (nuo 45 iki 96 m2). Be to, pastatai buvo sezoniniai, laikini ir nuolatini.
Įgilinti pastatai, kurie galėjo būti vienas pagrindinių pastatų tipų, randami ir mezolito, ir vėlyvojo paleolito gyvenvietėse. Antžeminiai lengvos konstrukcijos būstai buvo naudojami visame akmens amžiuje. Neolite, ypač viduriniajame ir vėlyvajame, suintensyvėja sudėtingesnės stulbinės konstrukcijos pastatų statyba. Atsiranda poliniai pastatai.
Smėlinėse gyvenvietėse mediena neišlieka, todėl Pietų Lietuvos paleolito ir mezolito gyvenvietėse pastatų liekanos neišlikusios.
Margių 1-oje gyvenvietėje rastos tik kelios stulpavietės ir židiniai. Aiškių pastatų liekanų buvo aptikta Šakių gyvenvietėje, bet ten išlikusių stulpaviečių ir židinių išsidėstymo aiškesnės sistemos atsekti nepavyko. Židinių rasta ir kitose Pietų Lietuvos gyvenvietėse, tačiau apie pastatus informacijos suteikia tik Katros 1-os ir 2-os gyvenviečių tyrinėjimai. Dar trys pusiau žeminės rastos Paramėlio 2-oje gyvenvietėje, vienas pastatas įgilinta asla – Paramėlio 3C gyvenvietėje.
Lentelė: Pastatų radimvietės Pietų Lietuvoje:
|
Gyvenvietė |
Pastatų ženklai |
Laikotarpis |
|
Dubičių 2-oji |
1 antžeminis pastatas, 2 stulpavietės
|
|
|
Dusios ežero 8-oji |
Aptikta virš 60 stulpaviečių, susitelkusių į tris grupes šiaurėje, vakarinėje ir pietrytinėje tyrinėto ploto dalyse. Tik rytinėje dalyje pastato pėdsakai buvo ryškesni. Rekonstruojant pastato formą išryškėjo du galimi variantai: keturkampis dvigubomis sienomis 16 m2 ploto pastatas arba netaisyklingas penkiakampis 14 m2 ploto pastatas.
|
Sienos iš dvigubų šulų eilių būdingos Pamarių kultūrai. Vėlyvasis neolitas |
|
Katros 1-oji |
3 įgilinti pastatai. Asla įgilinta 0,4–0,5 m, ilgis 5 m, plotis 5 m, min plotas 16 m2, apskritos formos.
|
Ankstyvasis neolitas, Nemuno kultūra |
|
Katros 2-oji |
3 pastatai įgilinta asla, vienas stulpinės konstrukcijos (5 stulpavietės). Pirmame plote pastatas įgilintas 0,4–0,6 m, ilgis 3,1 m, plotis 2,2 m, min plotas 7 m2, apskritos formos, židinių viduje ir išorėje nėra. Antrame plote stulpinės konstrukcijos pastatas įgilintas 0,2 m, ilgis 3,8 m, plotis 3,4 m, min plotas 13m2, apskritos formos, orientuotas šiaurės-pietų kryptimi, be židinių. Trečiame plote (išlikusi tik dalis pastato arba nevisiškai ištirtas) pastatas įgilintas 0,3 m, jo ilgis 2 m, plotis 1,1 m, apskritos formos, orientuotas šiaurės-pietų kryptimi, židinių nėra. |
1, 3 pastatai – ankstyvojo neolito laikotarpis (5360 m), Nemuno kultūra. 2 pastatas – vėlyvasis mezolitas, Nemuno kultūra. |
|
Margių 1-oji |
5 stulpavietės
|
|
|
Netiesų 1-oji |
3 stulpavietės
|
|
|
Paramėlio 2-oji |
3 pusiau žeminiai pastatai (išlikusios tik pastato dalys arba nevisiškai ištirtas) I pastatas – 3 m ilgio, 3 m pločio, apie 0,5 m gylio, min plotas 9 m2; II – 3 m ilgio, 3 pločio, min plotas 9 m2; III – 2–3 m ilgio, 1,5 m gylio. |
I pastatas – 3750 metų, II, III pastatai – vėlyvasis neolitas |
|
Paramėlio 3C |
Pastatas įgilinta asla, apskritos ovalo formos. |
Ankstyvojo mezolito Kundos kultūra |
|
Šakės
|
7 stulpavietės
|
|
|
Varėnės 2-oji |
3 pusiau žeminiai pastatai: I pastato ilgis 2,5 m, plotis 2 m, gylis 0,9–1 m, apskritimo/ovalo formos, orientuotas ŠR–PV kryptimi, viduje yra židinys; II pastato išlikusi tik dalis, arba jis nevisiškai ištirtas, ilgis 1,6 m, plotis 1,1 m, gylis 1 m, apskritimo/ovalo formos; III pastato ilgis apie 3 m, plotis 2,3 m, gylis 1,7–1,75 m, min plotas 7m2, apskritimo/ovalo formos, orientuotas ŠR–PV kryptimi, viduje yra židinys. |
Vėlyvojo mezolito Janislavicų kultūra. |
Naudota literatūra:
Augustina Grinkevičiūtė, „Pastatai Lietuvos akmens amžiaus gyvenviečių duomenimis“, in: Lietuvos archeologija, 2005, t. 28, p. 33-58
Vygandas Juodagalvis, Užnemunės priešistorė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2010
